Reto Graikijos gyventojo nepalietė jau ne pirmus metus šalį drebinanti krizė. Nesyk teko ir mums skaityti apie Graikijos vyriausybės įsipareigojimus Europos Sąjungai mažinti savo skolą, apie graikų pečius užgriuvusias paskolas, kurias daugelis šalies gyventojų peikia, apie valstybinio bei privataus sektorių darbuotojų mažinimą bei protestus, kurie, deja, tapo niūria kasdienybe. Žmonės bando atsigauti bei pakilti iš šiuo metu esamos duobės, ieško būdų, kurie galėtų palengvinti jų buitį bei kasdieninį gyvenimą valstybę alinančios krizės laikotarpiu, neretas imasi veiksmų, kurie prieš kelerius metus net nebuvo svarstomi.
Graikijos jaunimo nedarbingumo lygis išties verčiantis suklusti – spalio mėnesį atliktų tyrimų rezultatais, net 51% jaunimo (jaunesnių nei 25 metų) yra bedarbiai. Dažną tai verčia palikti savo dar neseniai nuomotus butus ir grįžti gyventi pas tėvus, siekiant sutaupyti ne vieną šimtą eurų. Neretas jaunuolis, neišgalėdamas gyventi Graikijos didmiesčiuose ir neradęs darbo, grįžta į savo gimtuosius kaimus bei miestelius. Nemaža dalis jaunimo tai daro nenoriai, sunku atsisakyti nepriklausomybės jausmo, tačiau daugeliu atveju tai yra vienintelė išeitis.
Aristotelio universiteto Salonikuose studentai džiaugiasi vis dar išlikusia bei valstybės finansuojama galimybe nemokamai valgyti universitete. Valgykla studentams tiekia maistą per pietus ir vakarienę, yra atidaryta ir savaitgaliais. Kaip teigia pakalbinti studentai, tai padeda sutaupyti nemažai pinigų, kuriuos galima skirti kitiems būtiniems daiktams įsigyti. Dažnus pasisedėjimus tavernose su draugais, didelė dalis studentų keičia į universiteto valgyklos siūlomą maistą.
Krizės metu sumažėję atlyginimai verčia žmones ieškoti antro darbo. Pakalbinti graikai teigia, kad su malonumu imasi darbų, kurie anksčiau jiems atrodė nepriimtini. Dauguma nemažai dėmesio skiria į parduotuvėse skelbiamas akcijas, galimybę įsigyti daiktus su nuolaida, neretai pinigus taupo išpardavimų laikotarpiui. Žmonės dažnai yra linkę mieliau įsigyti prastesnės kokybės, tačiau pigesnį produktą.
Ypatingai didmiesčiuose padidėjo susidomėjimas bažnyčios siūloma labdara, kurios metu nepasiturinčioms šeimoms yra dalijami maisto produktai bei parapijiečių surinkti drabužiai. Pakalbinti graikai teigia, kad vis dažniau renkasi viešąjį transportą arba dviračius, o ne automobilį, taip norėdami sutaupyti kiek įmanoma daugiau pinigų kitoms savo reikmėms. Anksčiau gan gausiai naudojęsi privačių gydytojų kabinetais bei privačiomis klinikomis, graikai teigia dabar mieliau besirenkantys viešąsias gydymo įstaigas.
Vis dėlto Graikijos gyventojai prisipažįsta, kad krizė jiems suteikė ir nemažai reikšmingų pamokų: keliskart pamąstyti prieš atveriant savo pinigines, gyventi kukliau, daugiau dėmesio skirti savo šeimoms nariams bei mylimiesiams, o ne nesibaigiančioms linksmybėms graikiškuose baruose.